Romiečiams3lit_tpv
1Koks tada žydo pranašumas arba kokia apipjaustymo nauda?2Didžiulė – kiekvienu atžvilgiu! Svarbiausia gi tikrai, kad jiems buvo patikėti Dievo pranašiški pranešimai.3O tai kas, jeigu kai kurie netikėjo? Ar jų netikėjimas Dievo ištikimybę pavers niekais?4Anaiptol! Ne! Verčiau, Dievas tesirodotiesakalbis, bet kiekvienas žmogus – melagis, kaip yra parašyta: Kas būtumišteisintas savo pasakymais ir laimėtum, kaiteisiamsi su tavimi.5Bet jei mūsų neteisumas Dievo teisumądaro ryškų, ką mes sakysime?! Ar Dievas neteisus, kuris išlieja rūstybę?! (Kalbu kaipžmonėms būdinga.)6Anaiptol! Ne!Kaiptada Dievas teis pasaulį?!7Toks būtų pagrindas: jei per mano melagystę Dievo tiesaplėtojosi jo šlovei, tai kam aš dar teisiamas kaip nusidėjėlis?8Ir kodėl ne šitaip – (kaip esame šmeižiami, ir kaip kai kurie tvirtina mus sakant): „Darykime bloga, kad išeitų gera?“ Tokių nuteisimas yra teisingas.9Ką gi? Ar mes geresni? Visai ne! Nes mes prieš tai įrodėme, kad tiek žydai, tiek graikai – visi yranuodėmės valdžioje,10kaip yra parašyta: NĖRA TEISAUS, NĖRA NĖ VIENO.11NĖRA IŠMANANČIO, NĖRA KAS DIEVO IEŠKO.12JIE VISI NUSISUKO NUO KELIO, KARTU PASIDARĖ NENAUDINGI; NĖRA KAS DAROGERA, NĖRA NĖ VIENO.13JŲ GERKLĖ ATVERSTASKAPAS, SAVO LIEŽUVIAIS JIE APGAUDINĖJA, GYVAČIŲ NUODAI PO JŲ LŪPOMIS.14JŲ BURNA PILNA KEIKSMO IR KARTUMO.15JŲ KOJOS EIKLIOS KRAUJUI IŠLIETI,16JŲ KELIUOSE SUNAIKINIMAS IR NELAIMĖ,17IR TAIKOS KELIO JIE NEPAŽINO;18PRIEŠ JŲ AKIS NĖRA DIEVO BAIMĖS.19Mes gi žinome, kad ką tik sakoįstatymas, jis sako tiems, kurieto įstatymo ribose, kad būtų užčiaupta kiekviena burna, ir visas pasaulis būtųkaltas prieš Dievą.20Todėlįstatymo darbaisjo akyse nebusišteisintas joks kūnas, nes per įstatymąnuodėmė aiškiai suvokiama.21Bet dabar yra apreikštas Dievo teisumas – (atskiras nuoįstatymo), – apie kurį liudijaĮstatymas ir Pranašai, –22tai – Dievo teisumas, kuris per tikėjimą Jėzumi Kristumi yra visų labui ir yra ant visų, kurie tiki, – (nes nėra jokio skirtumo,23kadangi visi nusidėjo irstokoja Dievo šlovės) –24kurieišteisinami dovanai jo malone per išpirkimą, kuris yra Kristuje Jėzuje,25kurį Dievasviešai išstatė esantrūstybę numaldavusi auka, veikianti per tikėjimą jo krauju,kad parodytų savo teisumą anksčiau padarytų nusidėjimųnenubaudimo atžvilgiu, veikiant Dievo pakantumui,26jog dabartiniu metu parodytų savo teisumą – kad jis būtų teisus irišteisinantis tą, kuris pasitiki Jėzumi.27Kur gi tada pasigyrimas? Jis pašalintas. Kokiuįstatymu? Darbų? Ne, verčiau tikėjimo įstatymu.28Todėl mes darome išvadą, kad,įstatymo darbams esant nesusijusiems, žmogusišteisinamas tikėjimu.29Ar jis vien tik žydų Dievas? Bet argi jis nėra ir kitataučių? Taip, ir kitataučių,30kadangi tėra vienas Dievas, kurisišteisinsapipjaustytąjį tikėjimu irneapipjaustytąjį per tikėjimą.31Ar tuomet mesįstatymą paverčiame niekais per tikėjimą? Anaiptol! Ne! Priešingai, mes patvirtiname įstatymą.