Romiečiams15lit_tpv
1Tad mes, stiprieji, turimepakęsti silpnųjų silpnybes, o ne sau įtikti,2nes kiekvienas iš mūsųprivalo įtikti savo artimui jo labui, statydinimui.3Priežastis tokia: net Kristus ne sau įtiko, bet taip, kaip yra parašyta:Tave paniekinusiųjų paniekinimai krito ant manęs.4Nes visa, kas anksčiau buvo parašyta, buvo parašyta mums pamokyti, kad ištverme ir šventraščio paguoda turėtumeužtikrintos vilties.5O ištvermės ir paguodžiančio paraginimo Dievas teduoda jums tarpusavyje būti tos pačios minties pagal Kristų Jėzų,6kad jūs vieningai,vienu balsu, šlovintumėte Dievą, tai yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.7Todėl priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus mus priėmė, Dievo šlovei.8Nes pareiškiu: Jėzus Kristus tapoapipjaustytųjų tarnas dėl Dievo tiesos, kad patvirtintųtėvams duotus pažadus9ir kadkitataučiai šlovintų Dievą už jo gailestingumą, kaip yra parašyta:Dėl to aš tau prisipažinsiu tarp kitataučių ir tavo varduigiedosiu.“10Ir vėl jis sako:Džiaukitės, o kitataučiai, kartu su jo žmonėmis!“11Ir vėl:Girkite Viešpatį, visi kitataučiai, ir išgarsinkite jį, visi žmonės!“12Ir vėl – Izaijas sako:Bus Jesės šaknis, tai yra tas, kuris pakils viešpatauti kitataučiams; kitataučiai sudės viltis į jį.“13Taigi, jumstikint, tegul užtikrintos vilties Dievas pripildo jus viso džiaugsmo ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybeapstėtumėte užtikrintos vilties.14Ir aš pats esu įsitikinęs taip pat apie jus, mano broliai, kad jūs esate irgi pilnigerumo, pripildyti viso pažinimo ir pajėgūs vieni kitussu paraginimu įspėti.15Vis dėlto, broliai, kai kur parašiau jums drąsiau nei įprasta, būtent primindamas jums dėl Dievo man duotos malonės,16kurios tikslas toks, kad būčiau Jėzaus Kristaus tarnautojas kitataučių labui, kaip šventyklos tarnas pateikdamas Dievo Evangeliją tam, kadatnašavimas, kurį sudaro kitataučiai, būtų priimtinas, pašventintas Šventąja Dvasia.17Taigi Kristuje Jėzuje turiu tam tikrą pasigyrimą tuose dalykuose, kuriesusiję su tarnyste Dievui.18Nesnedrįsčiau ko nors pasakoti, ko Kristus nebūtų nuveikęs per mane (tam tikslui, kad kitataučiai paklustų) žodžiu ir darbu,19antgamtinių ženklų ir pranašiškų ženklų galybe, Dievo Dvasios galybe. Pasekmė ta, kad nuo Jeruzalės iraplinkui ikiIlyrikos ašiki galo paskleidžiau Kristaus evangeliją;20šitaip laikiau tai didžiausiu siekiu skelbti evangeliją ne ten, kur Kristus buvo minimas, kad nestatyčiau ant kito žmogaus pamato,21bet kaip yra parašyta: „Pamatys tie, kuriems nebuvo skelbta apie jį ir supras tie, kurie nebuvo girdėję“.22Dėl tos priežastiesdaug kartų man buvo kliudoma pas jus atvykti.23Bet dabar, nebeturėdamasužmojo šiose srityse ir daugelį metų turėdamas didelį troškimą atvykti pas jus,24kai tik keliausiu į Ispaniją, atvyksiu pas jus. Nes tikiuosi pamatyti jus perkeliaudamas ir būti jūsų aprūpintas kelionei pirmyn į ten, jeigu pirma bent iš dalies „pasisotinsiu“ bendravimu su jumis.25Bet dabar keliauju į Jeruzalę šventiesiems patarnauti.26Nes tie iš Makedonijos ir Achajos džiaugėsi padarydami tam tikrąbendryste pagrįstą rinkliavą šventųjų neturtėliams, esantiems Jeruzalėje.27Tuo jie tikrai džiaugėsi, ir jie yra anų skolininkai. Nesjeigukitataučiai tapo anų dvasinių dalykų dalininkais, tai jie privalo aniems patarnauti bent medžiaginiais dalykais.28Todėl baigęs šitą reikalą, tai yrasaugiai atidavęs jiems šitą bendrystės vaisių, jums padedant nuvyksiu į Ispaniją.29Iržinau, kad kai pas jus atvyksiu, atvyksiuKristaus Evangelijos palaiminimo pilnatvei esant su manimi.30Omaldauju jus, broliai, per Viešpatį Jėzų Kristų ir per Dvasios meilękartu su manimi kovoti už mane maldomis Dievui,31kad būčiau išvaduotas nuo tų Judėjoje, kurieatsisako tikėti, ir kad mano tarnavimas Jeruzalės labui būtų priimtinas šventiesiems,32kad su džiaugsmu atvykčiau pas jus (pagal Dievo valią) ir su jumis atsigaivinčiau.33O ramybės Dievas tebūna su jumis visais. Amen.