Psalmynas42lit_tpv
1Vyriausiajam muzikui. Maskilas. Koracho sūnums.Kaip elnias geidžia vandens upelių, taip mano siela geidžia tavęs, o Dieve.2Mano siela trokšta Dievo, gyvojo Dievo; kada ateisiu ir pasirodysiu Dievo akivaizdoje?3Mano ašaros tapo mano valgiu dieną ir naktį, kai jienuolat manęs klausinėja: „Kur yra tavo Dievas?“4Kai šituos dalykus prisimenu, išlieju savyje savo sielą: nes aš eidavau su daugybe, eidavau su jais į Dievo namus džiaugsmo ir gyriaus balsu, su daugybe, kurie šventė šventadienį.5Ko esi nusiminus, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Užtikrintai lauk tu Dievo, nes aš dargirsiu jį užišgelbėjimą, kurį suteikia jo buvimas šalia!6O mano Dieve, mano siela yra nusiminusi manyje, todėl iš Jordano krašto ir Hermono viršūnių krašto, iš Micaro kalvosnukreipsiu savo mintis į tave.7Gelmė šaukia gelmei, tavo kriokliams griaudžiant, visos bangos ir tavo vilnys ritosi per mane.8Dieną VIEŠPATS įsakys savo mielaširdystei lydėti mane, o naktį jo giesmė bus su manimi, malda mano gyvybės Dievui.9Sakysiu Dievui, savo Uolai: „Kodėl mane pamiršai? Kodėl vaikštau gedėdamas dėl priešo engimo?“10Kenčiu lyg kaulus laužant, man priekaištauja mano priešai, kasdien man sakydami: „Kur yra tavo Dievas?“11Ko esi nusiminus, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Užtikrintai lauk tu Dievo, nes aš dargirsiu jį, mano veido išgelbėjimą ir mano Dievą!