Psalmynas104lit_tpv
6Tu ją apdengei gelme kaip drabužiu, vandenys stovėjo virš kalnų.7Tau barantis jie bėgo, nuo tavo griaustinio balso jie išskubėjo.8Kalnai pakilo, nusileido slėniai į vietą, į kurią jiems pastatei pamatą.9Tu nustatei ribą: jie negali peržengti, jie nebegali sugrįžti žemės apdengti.19Jis padarė mėnulįlaikams nustatyti; saulėžino, kada nusileisti.24Viešpatie, kokia daugybė tavo darbų! Savo išmintimi juos padarei! Tavo kūrinių pilna žemė!31VIEŠPATIES šlovėpasiliks per amžius, VIEŠPATS džiaugsis savodarbais.33Giedosiu VIEŠPAČIUI, kol gyvas būsiu, giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvuos manasis aš.34Tebūna malonus mano apmąstymas apie jį, aš džiaugsiuosi VIEŠPAČIU.