Patarlių7lit_tpv
1Mano sūnau, laikykis mano žodžių ir mano įsakymuslaikyk savyje kaip brangenybę.2Saugok mano įsakymus ir gyvenk, ir mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.3Užsirišk juos sau ant pirštų, įsirašyk juos savo širdies plokštėje.4Sakyk išminčiai: „Tu mano sesuo“, – oišmonę vadink giminaite,5kad jos apsaugotų tave nuo svetimos moters, nuo svetimosios, meilikaujančios savo žodžiais.6Nes prie savo namų lango žiūrėjau pro savo pinučius7ir mačiau tarp doroviškai naivių žmonių, pastebėjau tarpjaunuoliųsveiko mąstymo stokojantį jaunikaitį,8einantį gatve arti jos kampo, ir jis žingsniavo keliu jos namų link9prieblandoje,dienai blėstant, nakties ir tamsos viduryje.10Ir štai jį pasitiko moteris paleistuvės apdaru irklastinga širdimi.11(Ji triukšminga ir maištinga, jos kojos nepasiliekanamie.12Tai gatvėje, tai aikštėse, ir prie kiekvieno kampo ji tykoja.)13Taigi ji pastvėrė jį ir pabučiavo; rodydamakietą veido išraišką jam tarė:14„Aš turiu taikos aukas; šią dieną ištesėjau savo įžadus.