1Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano išmintį ir palenk savo ausį mano supratimui,2kad saugotum nuovokumą ir kad tavo lūposlaikytųsi pažinimo.3Nes svetimos moters lūpos varvakorio medumi ir jos burna švelnesnė už aliejų,4bet josgalutinės pasekmės yra karčios kaip metėlė, aštrios kaip dviašmenis kalavijas.5Jos kojos leidžiasi į mirtį, pragarą nusitveria jos žingsniai.6Kad tiknegalvotum apie gyvenimo taką – jos keliai vingiuoti, tu tainepastebi.7Taigi dabar, vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.8Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,9kad kitiems neatiduotum savo garbės ir savo metų neatiduotum žiauriajam,10kad svetimi žmonės nesisotintų tavo turtu irtai, kas tavo įgyta sunkiu darbu nebūtų pašalinio namuose,11ir galiausiai nevaitotum, kai sunyks tavo mėsa ir tavo kūnas,12ir nesakytum: „Ai, ai! Kaip nekenčiaupataisančio ugdymo, ir mano širdis paniekino pabarimą,13irnepaklusau savo mokytojų balsui, ir nepalenkiau savo ausies tiems, kuriemane mokė!14Tik per plauką nebuvauvisiškoje nelaimėjesušauktos žmonių grupės irsusirinkimo tarpe.
Lik ištikimas savo žmonai
15Gerk vandenis iš savo paties talpyklos irtekančius vandenis iš savo paties šulinio.16Teišsilieja tavo versmės lauke, plačiose vietose tavo vandenų upeliai.17Jietegul priklauso tau vienam, bet ne svetimiems šalia tavęs.18Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis savo jaunystės žmona.19Ji tebūna kaip mylinti elnė irmaloni stirna. Visada jos krūtys tepatenkina tave, ir nuolat būk jos meilės nugalėtas.20Juk kodėl, mano sūnau, būtum svetimos moters nugalėtas ir apkabintum svetimosios krūtinę?21Nes VIEŠPATIES akys mato žmogaus kelius, ir jis stebi visus jo takus.22Nedorėlį sugaus jo patiesneteisybės, ir jis buspagautas savo nuodėmės virvėmis.23Jis mirs dėldrausmės stokos ir dėl savo didelės kvailybės jis nuklys.