Mato26lit_tpv
13Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši evangelija, ir jos atminimui bus pasakojama, ką ji padarė.“14Tada vienas iš Dvylikos, vadinamas Judu Iskarijotu, nuėjęs pas aukštuosius kunigus,15tarė: „Ką sutinkate manduoti, kad aš jums jį išduočiau?“ Ir jiepristatė jam trisdešimt sidabrinių.20O vakarui atėjus, jis su Dvylikaatsisėdo valgyti.26Ir jiems valgant, Jėzus, paėmęs duoną ir pasakęs palaiminimą, ją laužė ir davė mokytiniams ir tarė: „Imkite, valgykite – tai yra mano kūnas.“27Ir paėmęs taurę ir padėkojęs, jis jiems davė, sakydamas: „Gerkite iš jos visi,28nes tai yra mano kraujas, kurisyra naujosios sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį dėl nuodėmių atleidimo.29Bet sakau jums: visai negersiu šito vynmedžio vaisiaus nuo šiol iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje.“30Ir pagiedoję giesmę jie išėjo į Alyvų kalną.33O Petras atsakydamas jam tarė: „Nors ir visi atsimes dėl tavęs, aš niekada neatsimesiu!“39Ir truputį toliau paėjęs, jis parpuplė veidu žemyn ir meldėsi, sakydamas: „O mano Tėve, jeigu yra įmanoma, teaplenkia mane šita taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“41Budėkite ir melskitės, kad neįžengtumėteį pagundą. Dvasia iš tikrųjų noringa, bet kūnas silpnas.“56Bet visa tai įvyko, kad išsipildytų pranašų šventraščiai.“ Tada visi mokytiniai paliko jį ir pabėgo.75Ir Petras prisiminė Jėzaus jam pasakytą žodį: „Prieš gaidžiui pragystant, tu triskart manęsišsižadėsi.“ Ir jis išėjo laukan ir karčiai verkė.