Morkaus5lit_tpv
1Ir jie atvyko į kitą jūros pusę, įgadariečių kraštą.2O jam išlipęs iš valties, tuojau susidūrė su juo iš kapų išėjęsnetyrosios dvasios valdomas žmogus,3kuris gyveno kapųrūsiuose; ir net grandinėmis niekas nepajėgė jo sukaustyti,4nes jis daug kartų buvo sukaustytas pančiais ir grandinėmis, bet jis nutraukydavo grandines ir sutrupindavo pančius, ir niekas neįstengdavo jo sutramdyti.5Ir visuomet – naktį ir dieną – jis buvo kalnuose irkapinėse šaukdamas ir pjaustydamas save akmenimis.6O iš tolo pamatęs Jėzų, jis atbėgo irparpuolė prieš jį,7ir garsiai šaukdamas tarė: „Kas man ir tau bendro, Jėzau, Dievo Aukščiausiojo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!“8(Nes jisbuvo ne kartą pasakęs jam: „Išeik, netyroji dvasia, iš to žmogaus!“)9Ir jis paklausėjo: „Koks tavo vardas? O jis atsakė,tardamas: „Mano vardas – Legionas, nes mūsų yra daug.10Irjis labai jį maldavo, kadjų neišsiųstų iš to krašto.25Ir tam tikra moteris, dvylika metųserganti kraujoplūdžiu26ir daug iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ir niekuonesulaukusi pagerėjimo, bet vis ėjusi blogyn,27išgirdusi apie Jėzų, priėjo minioje iš užnugario ir palietė jo drabužį.28Nes ji tarė: „Jeigu paliesiu bent jo drabužius, būsiuišgydyta.“29Ir tuojau išdžiuvo jos kraujo šaltinis, ir ji pajuto kūnu, kad buvo išgydyta iš savo negalios.30Ir Jėzus, tuojaužinojęs savyje, kad iš jo buvo išėjusi galia, atsigręžęs minioje tarė: „Kas palietė mano drabužius?“31Ir jo mokytiniai jam tarė: „Tu matai minią, spaudžiančią tave iš visų pusių, o sakai: ‚Kas mane palietė?‘“32Ir jis žvalgėsi aplinkui, norėdamas pamatyti tą, kuri buvo tai padariusi.33Bet moteris, bijodama ir drebėdama, žinodama, kas jai buvo atsitikę, atėjo ir parpuolė prieš jį ir papasakojo jam visą tiesą.34O jis jai tarė: „Dukterie, tavo tikėjimasišgydė tave, eik ramybėje ir būk pasveikusi iš savo negalios.“