Morkaus14lit_tpv
1Po dviejų dienų buvo numatyta Aplenkimo ir Neraugintosios duonos šventė, ir aukštieji kunigai bei raštininkai ieškojobūdoklasta suimti jį ir nužudyti.2Bet jie tarė: „Tik ne per šventę, kad nebūtų žmonių sąmyšio.“9Iš tiesų sakau jums:visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši evangelija, ir jos atminimui bus pasakojama, ką ji padarė.“10Ir Judas Iskarijotas, vienas iš Dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus, kad jiems jį išduotų.11Ir jie, tai išgirdę, apsidžiaugė ir pažadėjo duoti jam pinigų. O jis ieškojobūdopatogiu laiku jį išduoti.12Ir pirmąją Neraugintosios duonos dieną, kadaaukojamas Aplenkimo avinėlis, jo mokytiniai jam tarė: „Kur nori, kadeitume paruošti, kad valgytum Aplenkimo avinėlį?“13Ir jis išsiunčia du savo mokytinius ir sako jiems: „Eikite į miestą, ir ten jus sutiks vyras, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį14ir kur tik jis įeis, sakykite namų šeimininkui: ‚Mokytojas sako: „Kur yrasvečių kambarys, kuriame galėčiau su savo mokytiniais valgyti Aplenkimo avinėlį?“‘15Ir jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį, apstatytą ir paruoštą. Ten paruoškite mums.“16Ir jo mokytiniai išėjo ir atėjo į miestą ir rado taip, kaip jis buvo jiems sakęs. Ir jie paruošė Aplenkimo avinėlį.17Ir vakare jis ateina su Dvylika,18ir jiems atsilošiant ir valgant, Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos – kuris valgo su manimi.“19Ir jie pradėjo liūdėti ir jam pasakyti vienas po kito: „Nejaugi aš? Ir kitas: „Nejaugi aš?20Ir jis atsakydamas tarė jiems: „Vienas iš Dvylikos, kuris mirko su manimi duoną į dubenį.21Žmogaus Sūnus tikrai eina, kaip apie jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas! Gerai būtų buvę tam žmogui, jei jis nebūtų gimęs.“22Ir jiems valgant, Jėzus, paėmęs duoną ir pasakęs palaiminimą, ją laužė ir davė jiems ir tarė: „Imkite, valgykite – tai yra mano kūnas.“23Ir paėmęs taurę ir padėkojęs, jis davė jiems, ir jie visi gėrė iš jos.24Ir jis tarė jiems: „Tai yra mano kraujas, kuris yra naujosios sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.25Iš tiesų sakaujums: visai nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje.“26Ir pagiedoję giesmę jie išėjo į Alyvų kalną.29Bet Petras jam tarė: „Nors ir visi atsimes, tačiau ne aš!“32Ir jie ateina įvietą, kurios vardas Getsemanė. Ir jis sako savo mokytiniams: „Sėskite čia, kol aš melsiuosi.“33Ir jis pasiėmė* su savimi Petrą ir Jokūbą ir Joną ir pradėjonepaprastai nustebti bei pajusti didžiulę apsunkinimą34ir jiems tarė*: „Mano siela labai nuliūdusi –iki mirties. Pasilikite čia ir budėkite!“35Ir paėjęs truputį toliau, jis puolė ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, ta valanda nuo jo praeitų.36Ir jis tarė: „Aba, Tėve, tauviskas įmanoma; atimk šiątaurę nuo manęs! Tačiau tebūnie ne tai, ko noriu aš, bet tai, ko nori tu.“37Ir jis ateina ir randa juos miegančius, ir sako Petrui: „Simonai, tu miegi? Neįstengei nė vienos valandos pabudėti?38Budėkite ir melskitės, kad neįžengtumėteį pagundą. Dvasia iš tiesų noringa, bet kūnas silpnas.“39Ir vėl nuėjęs jis meldėsi, tardamastuos pačius žodžius.40Ir sugrįžęs, jis juos rado vėl miegančius (nes jų akys buvo apsunkusios), ir jie nežinojo, ką jam atsakyti.41Ir jis ateina trečią kartą ir sako jiems:„Miegokite dabar ir ilsėkitės! Gana! Atėjo ta valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.42Kelkitės, eime! Štaimano išdavėjas yra prisiartinęs.“43Ir tuojau, jamtebekalbant, ateina Judas, esantis vienas iš Dvylikos, o su juo didelė minia su kalavijais ir vėzdais, nuo aukštųjų kunigų, raštininkų ir vyresniųjų.44Irjo išdavėjas buvo jiems davęs ženklą, sakydamas: „Kurį pabučiuosiu,tai yra tas. Jį suimkite ir saugiai nuveskite.“45Ir vos tik atėjęs jis tuojau prisiartino prie jo ir sako:„Mokytojau, mokytojau!“ – ir pabučiavo jį.50Ir jie visi paliko jį ir pabėgo.51Ir toks vienas jaunuolis sekė paskui jį, užsimetęs lininį audeklą aplink savonuogą kūną, irjauni vyrai jį griebia.52Bet jis paliko lininį audeklą ir pabėgo nuo jų nuogas.61Tačiau jis tylėjo ir nieko neatsakė. Vyriausiasis kunigas pakartotinai jį klausinėjotardamas jam: „Ar tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?“62Ir Jėzus tarė: „Aš esu. Ir jūs pamatysite žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangausdebesimis.“