Luko1lit_tpv
1Kadangi daugelis užsiėmė iš eilės išdėstyti nupasakojimą apie tuos dalykus,kuriais mes visiškai tikime2lygiai taip, kaip perdavė mums tie, kurie nuo pradžios savo akimis matė ir buvo tapę žodžiopatikėtiniai,3atrodė gerai ir man,akylai sekusiam visus tuos dalykus su didžiu tikslumu nuo pat pradžios, nuosekliai surašyti tau, prakilnusis Teofiliau,4kad iš arti pažintumužtikrintumąpranešimų, kurių esi pamokytas.5Judėjos karaliaus Erodo dienomis buvo tam tikras kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus ir jo žmona iš Aarono dukterų, o jos vardas buvo Elžbieta.6Ir jie abu buvo teisūs prieš Dievą, besivaikščiojantys pagal visus Viešpaties įsakymus irnuostatus, nepeiktini.7Irjie neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir jie abu buvo sulaukę senyvo amžiaus.8Ir įvyko šitaip, kad, jam beatliekant kunigo tarnystę Dievo akivaizdoje pagal jo skyriaus eilę,9vadovaujantis kunigo tarnystės papročiu, sprendžiančio sutartinio ženklo būdujam teko deginti smilkalus, įėjus į Viešpaties šventyklą.10Tuo tarpu, smilkymo valandą visa žmonių minia meldėsi lauke.11Ir jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje.12O Zacharijas, jį pamatęs, krūptelėjo, ir pagavo jį išgąstis.13Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta, ir tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, ir tu pavadinsi jį vardu Jonas.14Bus džiaugsmo tau, net džiūgavimas, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,15nes jis bus didis Viešpatiesakyse. Jis ir būtinai neturės gerti vyno bei stipraus gėrimo,ir bus pripildytas Šventosios Dvasios iš pat savo motinos įsčių.16Ir daugelį Izraelio vaikų jis atvers į Viešpatį, jų Dievą.17Ir jis eis pirma jo su Elijo dvasia ir galybe, kad atverstų tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų išmintį, kad prirengtų Viešpačiui išsamiai paruoštųžmonių.“18Bet Zacharijas tarė angelui: „Kaip aš tai žinosiu? Juk aš esu senas žmogus ir mano žmona sulaukusi senyvo amžiaus.“19O angelas atsakydamas jam tarė: „Aš esu Gabrielius, kuris stoviu Dievo akivaizdoje, ir esu atsiųstas kalbėti tau ir tau pranešti šias geras žinias.20Ir štai tu būsi nebylys,tai yra negalėsi kalbėti iki dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu.“21Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje.22Bet išėjęs, jis negalėjo jiems kalbėti, ir jie suprato, kad jis buvo matęs regėjimą šventykloje. Ir jis aiškinosi jiemsgestais ir pasiliko nebylus.23Ir taip įvyko, kad pasibaigus jo tarnystės dienoms, jis parėjo namo.24Ir po tų dienų jo žmona Elžbieta tapo nėščia ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama:25„Taip Viešpats su manimi pasielgė tomis dienomis, kuriomis jis pažvelgė į mane, kad nuimtų mano negarbę tarp žmonių.“26Ir šeštąjį mėnesį angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, vadinamą Nazaretu,27pas mergelę,pažadėtą į žmonas vyrui iš Dovydo namų, kurio vardas buvo Juozapas; o mergelės vardas buvo Marija.28Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malone apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!29Ir jį pamačiusi ji labai susijaudino dėl jo pasakymo ir galvojo sau, kas tai turėtų būti per pasveikinimas.30O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, nes radai malonę pas Dievą!31Ir štai tu pradėsi savo įsčiose ir pagimdysi sūnų, ir pavadinsi jį vardu Jėzus.32Jis bus didis ir bus vadinamas Aukščiausiojo Sūnumi, ir Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą,33ir jis karaliaus Jokūbo namams per amžius, ir jo karalystei nebus galo.“34Tuomet Marija tarė angelui: „Kaip tai bus? Nesnepažįstu vyro.“35O angelas atsakydamas tarė jai: „Ant tavęs nužengs Šventoji Dvasia, ir Aukščiausiojo jėga pridengs tave šešėliu; todėlkas gims iš tavęs – tas, kas šventas, – bus vadinamas Dievo Sūnumi.36Ir štai tavo giminaitė Elžbieta, ji taip pat pradėjo sūnų savo senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai, kuri buvo vadinama nevaisinga,37nes Dievuiniekonėra neįmanomo.“38Tada Marija tarė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man pagal tavo žodį.“ Ir angelas nuo jos pasitraukė.39Ir tomis dienomis Marija atsikėlė ir skubiai nukeliavo į kalnyną, įvieną iš Judo miestų,40ir įėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą.41Ir taip įvyko, kad Elžbietai išgirdus Marijos pasveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, ir Elžbieta tapo pripildyta Šventosios Dvasios42ir ji garsiai sušuko ir tarė: „Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!43Ir iš kur man tai, kad mano Viešpaties motinaateina pas mane?!44Nes štai vos tik tavo pasveikinimo balsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.45Ir palaiminta ta, kuri tikėjo,kadįvykstai, kas jai Viešpaties pasakyta.“46O Marija prabilo: „Mano sielaapskelbia Viešpaties didingumą,47ir mano dvasia džiūgauja Dievu, mano Išgelbėtoju,48nes jis atsižvelgė į savo tarnaitės žemą luomą. Juk štai nuo dabar visos kartos vadins mane palaiminta,49nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir jo vardas yra šventas,50ir jo gailestingumas trunka per kartų kartas tiems, kurie jo bijosi.51Jis savo ranka parodė galybę; jis išsklaidė tuos, kurie didžiuojasi savo širdies protavimu;52jis numetė valdovus nuo sostų ir išaukštino žemuosius;53jis pripildė alkstančius gėrybėmis, o turtuolius paleido tuščiomis;54jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,55kaip jis kalbėjo mūsų tėvams, Abraomui, ir jopalikuonims per amžius.“56Ir Marija pasiliko pas ją apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus.57OElžbietai suėjo laikotarpis iki gimdymo, ir ji pagimdė sūnų.58Ir jos kaimynai bei giminės išgirdo, kad Viešpats didino jai parodytą savo gailestingumą, ir jie džiaugėsi kartu su ja.59Ir taip įvyko, kad aštuntąją dieną jie atėjo vaikelio apipjaustyti ir ketino jį pavadinti tėvo vardu, Zachariju.60O atsiliepdama jo motina tarė: „Ne! Priešingai, jis turi būti pavadintas Jonu.“61Ir jie tarė jai: „Nėra nė vieno tavo giminėje, kuris vadinasi šiuo vardu.“62Ir jie jo tėvui parodėgestų paklausdami, kaip jis norėtų jį pavadinti.63Ir paprašęs rašomosios lentelės jis užrašėštai ką: Jo vardas yra Jonas. Ir visi stebėjosi.64Ir tuoj pat jo burna atsivėrė ir jo liežuvis atsirišo, ir jis ėmė kalbėti laimindamas Dievą.65Ir visus jų kaimynus apėmė baimė, ir visame Judėjos kalnyne vis buvo kalbama apie visus šiuos dalykus.66Ir visi girdėjusieji dėjosi tuos dalykus į savo širdis, sakydami: „Kas gi bus iš to vaiko?!“ IrViešpaties ranka buvo su juo.67Ir jo tėvas Zacharijas tapo pripildytas Šventosios Dvasios ir pranašavo, sakydamas:68„Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kadangipagalbon aplankė irišpirko savožmones69ir iškėlė mumsišgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose,70kaip jisnuo senų senovėskalbėjo savo šventųjų pranašų burna,71jog mus išgelbės nuo mūsų priešų ir iš rankos visų tų, kurie mūsų nekenčia,72kadparodytų gailestingumą mūsų tėvams,tai yra, kad atsimintų savo šventąją sandorą,73priesaiką, kurią jis davė mūsų tėvui Abraomui,74kad jis duos mums, išvaduotiems iš mūsų priešų rankos, be baimės jam tarnauti75šventume ir teisume jo akivaizdoje per visas mūsų gyvenimo dienas.76O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido paruošti jo kelius,77duoti jo žmonėmspažinti išgelbėjimą jų nuodėmių atleidimu78per mūsų Dievo gailestingągiliaširdiškumą,dėl kurio musaplankė Šviesos Brėškimas iš aukštybių,79kad apšviestų sėdinčius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad nukreiptų mūsų kojas įramybės kelią.“80Ir vaikas vis augo, taip patvis stiprėjo dvasia ir buvo dykumose iki pat savo atskleidimo Izraeliui dienos.