1„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas įeina į avių gardą ne pro duris, bet įlipapro kur kitur, tas yra vagis ir plėšikas.2Bet tas, kuris įeina pro duris, tas yra avių ganytojas.3Jam durininkas atidaro, ir avys klauso jo balso, ir jis šaukia savąsias avis vardu ir jas išveda.4Ir išsivaręs savąsias avis, jis eina jų priešakyje ir avys paskui jį seka, nes jos pažįsta jo balsą.5O paskui svetimą jos niekaip neseks, bet nuo jo bėgs, nes jos nepažįsta svetimųjų balso.“6Jėzus pasakė jiems šį palyginimą, bet jie nesuprato tų dalykų, kuriuos jis kalbėjo jiems.7Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: avių durys esu aš.8Visi, kokie bebuvo, kurie pirma manęs atėjo, yra vagys ir plėšikai, bet avys jų neklausė.9Aš esu durys; jei kas įeina per mane,tas bus išgelbėtas ir įeis ir išeis ir ras ganyklą.10Vagis ateina ne kam kitam, kaip tik vogti, žudyti ir naikinti; aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą ir apsčiaijo turėtų.11Aš esu gerasis ganytojas; gerasis ganytojas guldo už avis savo gyvybę.12Bet samdinys, kuris ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs ateinantį vilką, palieka avis ir bėga, o griebia jas vilkas ir išsklaido avis.13Samdinys gi bėga, nes jis yra samdinys ir jam avys nerūpi.14Aš esu gerasis ganytojas ir pažįstu savoavis, ir esu savųjų pažįstamas.15Kaip Tėvas mane pažįsta, taip ir aš pažįstu Tėvą; ir už avis guldau savo gyvybę.16Dar turiu kitų avių, kurios nėra iš šito gardo; jas taip pat man reikia atvesti, ir jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.17Mano Tėvas mane myli dėl to, kad aš guldau savo gyvybę, kad vėl ją pasiimčiau.18Niekas neatima jos iš manęs, bet aš ją guldau vadovaudamasis savimi. Aš turiu įgaliojimą ją guldyti ir turiu įgaliojimą vėl ją pasiimti. Šitą įsakymą esu gavęs iš savo Tėvo.“19Todėl dėl šitų žodžių vėl atsirado susiskaldymas tarp žydų.20Ir daugelis iš jų sakė: „Jisvelnio apsėstas ir kraustosi iš proto! Kam jo klausote?“21Kiti sakė: „Šitie žodžiai nėravelnio apsėsto žmogaus žodžiai. Nejaugi velnias gali atverti aklojo akis?!“
Pašventinimo šventės metu Mesijui prieštarauja dėl to, kad Jis sako, jog Jis ir Tėvas yra viena
22Ir Jeruzalėje įvykoPašventinimo šventė, ir buvo žiema.23Ir Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.24Taižydai jį apstojo ratu ir jam tarė: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jei tu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!“25Jėzus jiems atsakė: „Aš jums sakiau, bet jūs netikite; darbai, kuriuos aš darau savo Tėvo vardu, tie liudija apie mane.26Bet jūs netikite, nes nesate iš manųjų avių, kaip jums sakiau.27Manosios avys klauso mano balso; pažįstu jas aš pats, ir jos seka paskui mane;28amžiną gyvenimą joms duodu aš pats, ir jos niekada nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.29Mano Tėvas, kuris manjas davė, yra didesnis už visus, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.30Aš irmano Tėvas esame viena.“31Todėl žydai vėl stvėrėsi akmenų, kad jį užmėtytų akmenimis.32Jėzus jiems atsiliepė: „Jums parodžiau daug gerų darbų iš savo Tėvo. Už kurį iš šitų darbų siekiate mane užmėtyti akmenimis?“33Žydai jam atsakė, sakydami: „Ne už gerą darbą siekiame tave užmėtyti akmenimis, bet už piktžodžiavimą, būtent už tai, kad tu, būdamas žmogus,daraisi Dievu.“34Jėzus jiems atsakė: „Argi jūsų įstatyme nėra parašyta: „Aš tariau:esate dievai“?35Jeigu jis pavadino dievais tuos, kuriems atėjo Dievo žodis (ir šventraščio neįmanoma panaikinti),36tai ar jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: „Tu piktžodžiauji“, todėl, kad pasakiau: „Aš esu Dievo Sūnus“?37Jeigu nedarau savo Tėvo darbų, netikėkite manimi.38Bet jei darau, tai, nors ir netikite manimi, tikėkite darbais, kad žinotumėte ir tikėtumėte, kad Tėvas yra manyje, ir aš jame.“39Jie dėl to vėl siekė jį suimti, bet jis ištrūko jiems iš rankų40ir vėl nuėjouž Jordano į tą vietą, kur anksčiauJonas krikštydavo, ir ten apsistojo.41Ir daugelis atėjo pas jį ir sakydavo: „Nors Jonas nepadarė jokio antgamtinio ženklo, vis dėltovisa tai, ką Jonas kalbėjo apie šitą žmogų, yratiesa.“42Ir daugelis tenai juo įtikėjo.