Hebrajams1lit_tpv
1Dievas, kuris daug kartų ir daugeliu būdų praeityjekalbėjo tėvams per pranašus,2šiomis paskutiniosiomis dienomisprabilo į mus Sūnumi, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju, ir per kurį sukūrėpasaulius;3kuris, būdamas jo šlovės spindesys bei jo esybės tikslus atvaizdas irišlaikydamas visatą savo galingu žodžiu,pats vienas atlikęs mūsų nuodėmiųnuvalymą, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse,4būdamas tiekgeresnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos yra paveldėjęs vardą.5Nes kuriam iš angelų jis kada nors pasakė:Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau? Ir vėl:Aš būsiu jam Tėvas, o jis man bus Sūnus?6Ir vėl, kai įvedaPirmagimį į pasaulį, jis sako: „Ir tegarbina jį visi Dievo angelai.“8Bet Sūnui sako: „Tavo sostas, o Dieve, išliks per amžių amžius,teisumo skeptras yra tavo karalystės skeptras.14Argi jie visi nėra patarnaujančios dvasios, siunčiamos patarnauti labui tų, kurie ateityje paveldės išgelbėjimą?!