Pradžios8lit_tpv
1Ir Dievas atsiminė Nojų ir visus gyvus padarus bei visus gyvulius, kurie buvo su juo arkoje; ir Dievas siuntė vėjąpūsti virš žemės, ir vandenys atslūgo.2Be to, gelmės šaltiniai ir dangaus langai buvo uždaryti ir buvo sulaikytas lietus iš dangaus,3ir vandenys vis traukėsi atgal nuo žemės, o pasibaigus šimtui penkiasdešimčiai dienų, vandenys nuslūgo.4Ir septintą mėnesį, septynioliktąją to mėnesio dieną, arka nusėdo ant Ararato kalnų.5Ir vandenys vis slūgo iki dešimtojo mėnesio. Dešimtąjį mėnesį, to mėnesio pirmąją dieną, pasirodė kalnų viršūnės.6Taip įvyko, kad pasibaigus keturiasdešimčiai dienų, Nojus atidarė arkos langą, kurį buvo įtaisęs,7ir išleido varną,kuris išlėkė – tai išskrisdavo,tai parskrisdavo, kolžemėje nudžiuvo vandenys.8Taip pat jis išleido nuo savęs balandį pažiūrėti, ar vandenys buvo nusekę žemės paviršiuje.13Ir įvyko šeši šimtai pirmaisiais metais, pirmąjį mėnesį, pirmąją to mėnesio dieną, kad vandenys buvo nudžiuvę žemėje. Ir Nojus nukėlė arkos dangtį ir pasižiūrėjo, ir štaidirvos paviršius buvo sausas.14Ir antrąjį mėnesį, dvidešimt septintąją to mėnesio dieną,žemė buvo sausa.15Tada Dievas kalbėjo Nojui, sakydamas:16„Išeik iš arkos tu ir tavo žmona, ir tavo sūnūs, ir tavo sūnų žmonos su tavimi.17Išvesk su savimi visus gyvus padarus, esančius su tavimi, išvisų kūną turinčių būtybių, tiek iš paukščių, tiek iš gyvulių, tiek iš visų ropojančių padarų, kuriejuda ant žemės, kad jie gausiai veistųsi žemėje ir būtų vaisingi, ir daugintųsi žemėje.