Apaštalų darbai20lit_tpv
7Ir pirmąją savaitės dieną, mokytiniams susirinkus laužti duonos, Paulius jiems dėstė, ketindamas išvykti rytojaus dieną, ir užtęsė savo kalbą iki vidurnakčio.17Ir iš Mileto jispasiuntė žinią į Efezą ir pasikvietė bažnyčios vyresniuosius.20kaip nevengiau pranešti jums nieko iš to, kas naudinga, ir jus mokyti viešai ir po namus,21uoliai liudydamas tiek žydams, tiek ir graikams atgailą Dievo atžvilgiu ir tikėjimą mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atžvilgiu.24Bet aš nelaikau rūpimu dalyku nė vieno iš šitų dalykų, ir savo gyvybės nelaikau brangiu savo labui, kad su džiaugsmu pabaigčiau savogyvenimo bėgtynes,tai yra tarnystę, kurią gavau iš Viešpaties Jėzaus: uoliai liudyti Dievo malonės Evangeliją.25O štai dabar aš žinau, kad daugiau nematysite mano veido jūs visi, tarp kurių esu perėjęs skelbdamas Dievo karalystę.27nes nevengiau jums paskelbti Dievonutarimo visumos.28Todėlsaugokite save ir visą kaimenę, kuriai Šventoji Dvasia paskyrė jusprižiūrinčiaisiais, kad ganytumėte Dievobažnyčią, kurią jis įsigijo savuoju krauju.29Nes aš žinau tai, kad, man išvykus, pas jus įeisgrobuoniški vilkai, nesigailintys kaimenės,30ir iš jūsų pačių kelsis vyrai, kalbantys iškreiptus dalykus, kad patrauktų mokytinius paskui save.31Todėl budėkite, atsimindami, kad per trejus metus naktį ir dieną nepalioviau su paraginimu įspėjinėjęs kiekvieną su ašaromis.32O dabar, broliai,patikiu jus Dievui ir jo malonės žodžiui, kuris yra pajėgus jus statydinti ir duoti jums paveldą tarp visųpašventintųjų.35Aš visa jumsparodžiau, kad šitaiptriūsdami privalote padėtisilpniesiems ir atminti Viešpaties Jėzaus žodžius, nesjis sakė: „Labiau palaiminta duoti, negu imti.“