1O perėję Amfipolį ir Apoloniją jie atėjo į Tesaloniką, kur buvo žydų sinagoga,2irkaip buvo pratęs, Paulius įėjo pas juos ir tris šabassdiskutavo su jais dėstydamas iš šventraščių,3atverdamas šventraščius ir teikdamas įrodymų, kad Kristui reikėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių, ir kad: „Šis Jėzus, kurį aš jums skelbiu, yra Kristus.“4Ir kai kurie iš jųįtikėjo ir buvo priskirti prie Pauliaus ir Silo, taip pat daugybė pamaldų graikų ir nemažaaukštuomenės moterų.5Bet žydai, kurieatsisakė tikėti, apimti pavydo, pasiėmė tam tikrų nelabų vyrų iš turgavietės ir subūrę miniąsukėlė mieste sąmyšį. Užpuolę Jasono namus, jie ieškojo jų, kad išvesti prieš liaudį.6Bet jų neradę nusitempė Jasoną ir kai kuriuos brolius pas miesto vadovus, šaukdami: „Tie, kurie verčia pasaulį aukštyn kojomis, ir čia yra atėję!7Juos yra priglaudęs Jasonas! Šitie visi gi veikia prieš ciesoriaus įsakus, sakydami, kad yra kitas karalius – toks Jėzus!“8Ir jie sutrikdė minią ir miesto vadovus, kurie tuos dalykus išgirdo.9Taigi paėmę užstatą iš Jasono ir kitų, jie juos paleido.11Šitie buvo kilnesni negu tie Tesalonikoje tuo, kad jie priėmė žodį visišku noringumu ir kasdien tyrinėjo Šventraščius, ar taip esą iš tikrųjų.
Atėnuose
16Pauliui Atėnuose jų belaukiant, jo dvasia nervinosi jame, matydamas miestą, kuris yravisiškaistabgarbiškas.22Tada Paulius atsistojoMarso kalvos viduryje ir tarė: „Atėnų vyrai, aš matau, kad visais atžvilgiais jūs esate nepaprastaireligingi.25ir jis nėra aptarnaujamas žmonių rankomis, tarsi jam ko nors reikėtų, nes jis pats visiems duoda gyvybę ir alsavimą ir visa kita;26ir jis iš vieno kraujo padarė visas žmonių tautas tam, kad gyventų visame žemės paviršiuje, nustatęs iš anksto paskirtus laikus ir jų gyvenamos vietos ribas,27kad jie ieškotų Dievo – gal tikrai apčiuopomis ieškotų ir surastų jį, – nors jis yra visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų,28nes ‚mes jame gyvename, judame ir būvame‘, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: ‚Mes gi esame jo palikuonys.‘29Tad kadangi mes esame Dievo palikuonys, neturime manyti, kad Dievybė yra panaši į auksą ar sidabrą, ar akmenį, į žmogaus meno irvaizduotės raižybos kūrinį.30Todėl gi Dievas, pakentęsnežinojimo laikus, dabar liepia visiems žmonėms visur atgailauti,31nes jis nustatė dieną, kurią yra pasirengęsteisingai teisti pasaulį per Vyrą, kurį yra paskyręs, visiems davęs užtikrinimą prikeldamas jį iš numirusiųjų.“32Ir išgirdę apie mirusiųjų prisikėlimą, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: „Apie tai tavęs pasiklausysimekitą kartą.“33Ir taip Paulius išėjo iš jų tarpo.