I Tesalonikiečiams2lit_tpv
1Broliai, jūs juk patys žinote, kad mūsų atvykimas pas juspaaiškėjo esąs nelengvabūdiškas,2bet, kaip jūs žinote, mes įsidrąsinome savo Dieve kalbėti jums Dievo evangeliją didžiamesankirtyje, netgi prieš tai nukentėję ir užgauti Filipuose.3Nes mūsųraginimas būna ne išklaidinimo, ne iš nešvarumo, ne susuktybe.4Priešingai, kaip esame Dievoištirti ir pripažinti, kad mums būtų patikėta evangelija, lygiai taip kalbame, – ne tokiu būdu, kad žmonėms patiktume, bet Dievui, kuris ištiria ir pripažįsta mūsų širdis.5Nes mes, kaip žinote, niekadaneveikėme neiįsiteikiančia kalba, nei godumą paslepiančia priedanga – Dievas yra liudytojas, –6ir neieškojome šlovės iš žmonių, – nei iš jūsų, nei iš kitų, – nors būdami Kristaus apaštalai, galėjomebūti apsunkinimu.7Bet buvome tarp jūsų švelnūs, kaip iržindanti motina meilingai globoja savuosius vaikus.8Tokiu būdu mielu noru linkdami į jus, džiaugėmės pasidalydami su jumis ne tik Dievo evangelija, bet ir savo pačių sielomis, nes tapote mums mylimais žmonėmis.9Nes jūs, broliai, atsimenate mūsų sunkų darbą ir skaudų triūsą: juk dirbdami naktį ir dieną, kad neapsunkintume nė vieno iš jūsų, mes kaip šaukliai jums skelbėme Dievo evangeliją.10Jūs esate liudytojai, Dievas taip pat, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai mes elgėmės su jumis, kurie tikite.11Kaip tiksliai žinote, elgėmės būtent ragindami ir guosdami ir įpareigodami kiekvieną iš jūsųatskirai, tarsi tėvas savo vaikus,12kad vaikščiotumėte vertai Dievo,kuris pašaukė jus į savo karalystę ir šlovę.13Todėl mes taip pat be paliovos dėkojame Dievui, kad jūs, gavęiš mūsų girdėtą Dievo žodį, priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, bet kaip tokį, koks jis iš tikro yra – Dievo žodį, kuris iratlieka savo darbą jumyse, kurie tikite.14Nes jūs, broliai, tapotesekėjais Judėjoje esančių Dievo bažnyčių Kristuje Jėzuje, kadangi ir jūs nuo savo tautiečių iškentėjote tuos pačius dalykus, kaip ir jos nuo žydų,15kurie nužudė tiek Viešpatį Jėzų, tiek savo pranašus, taip patpersekiojo mus. Ir jie nepatinka Dievui, ir yra priešiški visiems žmonėms16tuo, kad uždraudžia mums kalbėti kitataučiams, kad tie būtų išgelbėti – savo pačių nuodėmių saikui pripildyti;be to, rūstybė yra atėjusi ant jų galutinai.17O mes, broliai, vos valandos laikąpriverstinai patyrę artimų žmonių – jūsų – netektį (fizinio buvimo atžvilgiu, ne širdies atžvilgiu), juo labiaupuolėme su dideliu troškimu išvysti jūsųveidus.18Todėl nutarėme atvykti pas jus – aš Paulius, beje, ir vienąsyk ir kitą, – bet mums sutrukdė Šėtonas.19Nes kas yra mūsų viltis ar džiaugsmas ardžiūgavimo vainikas? Arba, kas kitas, jeigu ne jūs mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus akivaizdoje, kai jis ateis?!20Jūs juk esate mūsų šlovė ir džiaugsmas!