I Korintiečiams13lit_tpv
1Jeigu kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu pasidaręs tarsi skambantis varis ar žvangantis tuščiapuodis.2Ir jeigu turiu pranašystės dovaną ir suprantu visus slėpinius ir visą,ką įmanoma žinoti, ir jeigu turiu visą tikėjimą, kad galiu perkelti kalnus, bet neturiu meilės, esu niekas.3Ir jeigu išdalinu visą savo turtą vargšams maitinti, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, tai man neduoda jokios naudos.4Meilėilgai pakenčia, daro tai, kas maloninga. Meilė nepavydi. Meilė nesigiria,nepasipučia,5nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nėra lengvai erzinama,nelaiko patirtų blogadarybių sąskaitos,6nesidžiaugia dėl neteisybės, bet džiaugiasi kartu su tiesa,7visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria.8Meilėniekada nesibaigia; bet jeigu yra pranašavimai, jiebus pašalinti, jeigu yra kalbos, jos liausis; jeigu yražinojimas, jisbus pašalintas,9nes mes žinome iš dalies ir pranašaujame iš dalies.10Bet kai ateis tai, kas yratobula, tada tai, kasiš dalies, bus pašalinta.11Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas, bet kai tapau vyru,pašalinau tai, kas vaikiška.12Nes dabar matomeveidrodžiu,mįslingu vaizdu, bet tuomet matysime veidas į veidą; dabar pažįstu iš dalies, bet tuomet pažinsiu išsamiai kaip ir esu išsamiai pažintas.13O dabar pasilieka tikėjimas, viltis, meilė – šie trys, bet jų didžiausia yra meilė.