1Jau parašyta keletas Kristaus biografijų, kurių šaltinis – pasakojimai, paplitę tarp mūsų iš pirmųjų mokinių ir kitų liudininkų, mačiusių Kristų, lūpų,3Tačiau man pasirodė, kad gerai būtų patikrinti visus iki vieno aprašymus ir, kruopščiai patyrinėjus, pateikti tau santrauką,4kad įtikėtum tiesa, kurios buvai mokomas.
Išpranašautas Jono Krikštytojo gimimas
5Savo pasakojimą pradėsiu nuo žydų kunigo Zacharijo. Jis gyveno tada, kai Judėją valdė Erodas, Zacharijas buvo šventyklos tarnų Abijo skyriaus narys. Jo žmona Elzbieta buvo kilusi iš Aarono palikuonių, ir taip pat kaip Zacharijas priklausė žydų kunigų luomui.6Jie buvo dievobaimingi žmonės, ir stropiai laikėsi visų Dievo įsakymų.7Tačiau jie neturėjo vaikų, nes Elzbieta buvo nevaisinga, ir abu jau buvo labai seni.8Vieną budėjimo savaitės dieną, kai Zacharijas šventykloje vykdė savo pareigas, burtų keliu jam teko garbė smilkyti Dievo šlovei šventyklos viduje.10Tuo tarpu didelė minia meldėsi šventyklos kieme, kaip buvo įprasta smilkymo metu,11Zacharijas buvo šventykloje, kai staiga smilkalų altoriaus dešinėje pasirodė angelas! Zacharijas apstulbo ir išsigando,13Tačiau angelas pasakė: „Nebijok, Zacharijau, aš atėjau pranešti, kad Dievas išklausė jūsų maldą, ir tavo žmona Elzbieta pagimdys sūnų. Pavadink jį Jonu.14Jūs abu turėsite daug džiaugsmo ir malonumų jam gimus, ir daugelis džiaugsis kartu su jumis.15Jis bus vienas iš didžiųjų Dievo žmonių. Jam nebus galima gerti vyno ar kurio kito svaiginančio gėrimo – jis bus kupinas Šventosios Dvasios dar savo motinos įsčiose.16Jis įkalbės daugelį žydų grįžti prie Dievo.17Jis bus tvirtos dvasios ir galingas vyras kaip Elijas, senovės pranašas, ir paruoš kelią Mesijui, parengs žmones Jo atėjimui. Jis sušvelnins suaugusiųjų širdis, kad jos taptų panašios į mažų vaikų širdeles, o neklusniųjų mintis pakeis į tikėjimo išmintį.“18Zacharijas tarė angelui: „Bet tai neįmanoma. Aš jau senas, o mano žmona irgi metuose.“19Atsakydamas angelas jam tarė: „Aš esu Gabrielius. Aš stoviu Dievo akivaizdoje. Tai Jis mane pasiuntė tau pranešti gerąją žinią!20O dabar, kadangi tu nepatikėjai, neteksi kalbos, kol gims kūdikis, Mano žodžiai išsipildys reikiamu laiku.“21Tuo tarpu minios žmonių laukė, kada pasirodys Zacharijas, ir stebėjosi, kodėl jis taip ilgai užtruko.22Kai jis pagaliau išėjo, negalėjo kalbėti. Iš Zacharijo judesių žmonės suprato, kad jis matė šventykloje regėjimą.23Likusias budėjimo dienas jis ėjo savo pareigas šventykloje, o po to grįžo namo.24Netrukus jo žmona Elzbieta tapo nėščia ir slėpėsi penkis mėnesius.25„Koks geras Viešpats, – sakė ji, – kad panaikino tą mano negarbę!“
Išpranašautas Jėzaus gimimas
26Kitą mėnesį Dievas pasiuntė angelą Gabrielių į Nazaretą, kaimą Galilėjoje,27pas mergelę Mariją, susižiedavusią su Juozapu, vyru iš karaliaus Dovydo giminės.28Gabrielius, pasirodęs jai, tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji, Dievas su tavimi!“29Tai išgirdusi, Marija sutriko ir nusigando, Ji stengėsi suprasti, kas slypi angelo žodžiuose.30„Nebijok, Marija, – pasakė jai angelas, – Dievas nusprendė tave nuostabiai palaiminti.31Labai greitai tu tapsi nėščia ir pagimdysi Sūnų. Tu Jį pavadinsi Jėzumi.32Jis bus didis žmogus ir vadins Jį Dievo Sūnumi.33Visagalis Dievas suteiks tavo Sūnui Jo tėvo Dovydo sostą, Jis amžinai valdys Izraelį, ir Jo karalystė niekada nesibaigs!“34Marija paklausė angelą: „Kaip aš galiu pagimdyti kūdikį? Aš esu mergaitė ir nepažįstu vyro.“35Angelas atsakė: „Šventoji Dvasia aplankys tave, ir Dievo galybė pridengs tave Savo šešėliu, todėl gimęs berniukas bus visiškai šventas ir vadinsis Dievo Sūnumi.36Štai tavo teta Elzbieta – „nevaisingoji“, kaip ją vadino, prieš pusmetį tapo nėščia senyvame amžiuje.37Dievas išpildo kiekvieną Savo pažadą.“38Marija pasakė: „Štai aš – Viešpaties tarnaitė, trokštu tarnauti Jam taip, kaip Jis to nori. Tegul viskas, ką pasakei, išsipildo.“ Ir tada angelas pranyko.
Marijos apsilankymas pas Elzbietą
39Po kelių dienų Marija išskubėjo į Judėjos kalnus, miestelį, kur gyveno Zacharijas, aplankyti Elzbietos.41Kai Marija pasveikino Elzbietą, suspurdėjo kūdikis Elzbietos įsčiose, ir ją aplankė Šventoji Dvasia.42Ji džiugiai sušuko Marijai: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų – tavo Sūnus vertas Dievo išaukštinimo.43Iš kur man ta garbė, kad Viešpaties motina aplanko mane?44Kai tu įėjai ir pasveikinai mane, kai aš išgirdau tavo balsą, iš džiaugsmo suspurdėjo kūdikis mano įsčiose!45Tu įtikėjai, kad Viešpats tesės Savo pažadą, todėl Jis nuostabiai palaimino tave.“
Marijos giesmė
46Marija atsakė:„Kaip aš šlovinu Viešpatį!47Aš džiaugiuosi Viešpačiu, savo Gelbėtoju,48nes Jis pažvelgė į Savo nuolankią tarnaitę.Štai nuo dabar visos kartos vadins mane Dievo palaimintąja,49nes didžiais dalykais apdovanojo mane Visagalis.50Jo gailestingumas neaplenkia nė vieno, kuris Jam paklūsta.51Kokia galinga Jo ranka!Jis išblaško išdidžiuosius išpuikėlius,52nuverčia nuo sostų galiūnus irišaukština žemesniuosius.53Jis pasotina išalkusias širdis,o turtuolius tuščiomis paleidžia.54O kaip Jis padėjo Savo tarnui Izraeliui! Jis neužmiršo Savo pažado,55nes pažadėjo mūsų tėvams – Abraomui ir jo vaikams – amžiną gailestingumą.“56Marija paviešėjo pas Elzbietą apie tris mėnesius ir grįžo į savo namus.
Jono Krikštytojo gimimas
57Tuo metu atėjo laikas gimti Elzbietos kūdikiui, ir ji pagimdė sūnų.58Žinia, koks Viešpats jai gailestingas, greitai pasklido po kaimynus ir gimines, ir visi sveikino ją.59Kai kūdikiui suėjo aštuonios dienos, visi giminės ir draugai susirinko į apipjaustymo ceremoniją. Jie visi nusprendė, kad berniuko vardas bus Zacharijas, kaip ir jo tėvo.60Bet Elzbieta pasakė: „Visai ne! Jis turi būti pavadintas Jonu!“61„Kaip? – stebėjosi šie. – Juk visoje jūsų giminėje nerasi vyro tokiu vardu.“62Tada jie ženklais paklausė kūdikio tėvą, kokį vardą jis nori duoti berniukui.63Tasai pasiekė skiautę popieriaus ir visų nustebimui užrašė: „Jo vardas Jonas!“64Tuojau pat Zacharijas atgavo kalbą ir ėmė garbinti Dievą.65Žinia apie stebuklą pasklido ne tik po visą kaimyninę apylinkę, bet ir Judėjoje.66Visi, kas girdėjo šią naujieną, ilgai svarstė: „Įdomu, kuo taps šis vaikas, kadangi Viešpats jį globoja ypatingai.“
Zacharijo giesmė
67Tada jo tėvą Zachariją aplankė Šventoji Dvasia ir jis pranašavo:68„Šlovinkite Viešpatį, Izraelio Dievą, kadangi Jis aplankė Savo tautą ir atnešė jai išgelbėjimą.69Jis siunčia mums galingą Gelbėtoją iš Savo tarno Dovydo karališkosios giminės,70kaip seniau buvo žadėjęsper šventuosius pranašus,71Kuris išgelbės mus nuo priešų, nuo visų, kas mūsų nekenčia.72Jis buvo gailestingas mūsų protėviams, pačiam Abraomui,prisimindamas jam duotą šventą pažadą, jog leis mums,74išvaduotiems iš priešų rankos, tarnauti Dievui be baimės75per visą gyvenimą šventumu ir teisumu Jo akivaizdoje.76O tu, sūneli, vadinsiesi Aukščiausiojo pranašu, nes eisi paruošti kelią Mesijui.77Tu mokysi žmones pažinti išgelbėjimą iš nuodėmių atleidimo.78Tai įvyks dėl mūsų gailestingojo Dievo malonės,ir jau netruks nušvisti dangaus aušra,79kad paliestų sėdinčius tamsybėse ir mirties ūksmėje, kad palydėtų mus į ramybės kelią.“80Mažasis berniukas labai mylėjo Dievą. Kai jis užaugo, atsiskyręs gyveno dykumoje, kol pradėjo tarnauti Izraeliui.